Nomeda Kuprusevičiūtė

    Šiandieninėje ikimokyklinio ugdymo sampratoje vienas svarbiausių aspektų yra vaiko brandinimas mokyklai. Priešmokyklinio ugdymo koncepcijoje ir bendrojoje programoje išryškėja mintis, kad vaikai mokyklai brandinami gali būti pasinaudojant įvairiais vaikų veiklos organizavimo būdais. Pedagogams palikta laisvė rinktis, ieškoti, derinti idėjas.
    Priešmokyklinio ugdymo modelis Valdorfo darželyje Kauno l/d "Šaltinėlis" vaikai ugdomi Valdorfo pedagogikos metodu - tai alternatyvi ugdymo kryptis ir vaikų veiklos organizavimo formos skiriasi nuo įprastų kituose darželiuose. Todėl individuali pasirinkimo, interpretavimo erdvė priešmokyklinukų ugdymo procese Valdorfo pedagogams yra labai svarbi. Esant palankioms priešmokyklinio ugdymo koncepcijos nuostatoms, galima kurti savitą vaikų brandinimo mokyklai modelį, kuris atitinka priešmokyklinio ugdymo koncepcijos ir programos esmines idėjas.
    Kiekvienai pedagoginei sistemai yra būdingi pagrindiniai principai, t.y. vertybės, kuriomis ji vadovaujasi ir pakreipia ugdymą viena ar kita linkme. Valdorfo grupės pasižymi tuo, kad jos yra mišraus vaikų amžiaus - grupės bendruomenė, kaip didelė gera šeima, kur mažieji stebi vyresniuosius, vyresnėliai padeda mažiesiems. Vaikai žaidžia ir bendrauja socialiniu aspektu labai įvairioje aplinkoje. Valdorfo pedagogikos požiūriu, priešmokyklinio amžiaus vaikams yra svarbus jų buvimas mišraus amžiaus grupėje.
    Kyla klausimas kodėl? Priešmokyklinio amžiaus vaikų gyvenimas mišraus amžiaus grupėje natūralesnis, o veikla ir bendravimas įvairiapusiškesni, nei suvienodinto amžiaus grupėje. Mišraus amžiaus grupėje jaunesnieji vaikai turi galimybę stebėti vyresnėlių, t.y. priešmokyklinukų veiklą, o tai padeda vaikams įvertinti savo augimą, randasi motyvacija augti, būti vyresniu, tapti mokiniu. Priešmokyklinio amžiaus vaikai jaučiasi saugesni ir labiau pasitikintys, jei turi ilgalaikį ryšį su tuo pačiu pedagogu, o pedagogas gali vaiką giliai ir visapusiškai pažinti.
    Švietimo ir mokslo ministrui 2003 m. patvirtinus priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašą, derinome Valdorfo pedagogikos metodo pagrindines idėjas ir priešmokyklinio ugdymo koncepciją, bendrąją programą, ieškojome Valdorfo darželiui optimaliausios priešmokyklinio ugdymo organizavimo formos. Vaikų ugdymas mišraus amžiaus grupėje buvo prioritetas, tad iš ugdymo modelių aprašo pasirinktas VI modelis. Šis modelis siūlo ugdymo procesą grupėje diferencijuoti, pritaikant skirtingo amžiaus vaikams, o minimalus priešmokyklinio amžiaus vaikų skaičius grupėje - 10 vaikų. Tai Valdorfo pedagogikos kriterijams palankus modelis, taciau jis nėra idealus - mišraus amžiaus vaikų grupėje svarbu, kad būtų išlaikomos visų amžiaus grupių proporcijos ir patenkinamas vaiko poreikis bendrauti su pakankamai savo bendraamžių. Taigi, priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje turėtų būti 5-6.
    Priešmokyklinio ugdymo samprata Valdorfo darželyje Valdorfo darželyje vaikų iki 7 metų mokymosi patirtis turi būti integruota, nesuskaidyta į dalykus. Tai padeda subalansuoti visų vaiko galių plėtrą, teigiamai veikia jo raidą, sveikatą. Didelė praktinės veiklos įvairovėValdorfo darželyje sudaro sąlygas tinkamai realizuoti integruotą ugdymą. Kiekvienas vaikas turi galimybę išbandyti savo jėgas įvairiuose srityse ( siuvimas, audimas, medžio darbai, maisto gaminimas, vilnos vėlimas, sodininkystė, žaislų gamyba ir daugelis kt. ). Galima sakyti, kad Valdorfo pedagogika yra praktinės veiklos pedagogika. Ir per tai vaikai supranta ir pažįsta pasaulį. Įvairialypė veikla darželyje ir galimybė joje dalyvauti padeda formuotis visuminiam pasaulio vaizdui vaiko sąmonėje.
    Priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi bendrojoje programoje, taip pat pabrėžiamas ugdymo vientisumas, neskaidant jo į atskiras sritis ( atskirus dalykus ). O sąlyginai kaip pagrindinės išskiriamos penkios kompetencijų ( tai vertybinių nuostatų, gebėjimų, patirties ) grupės: socialinė kompetencija - gyventi ir būti greta, kartu; sveikatos saugojimo kompetencija - sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti; pažinimo kompetencija - tyrinėti ir atrasti pasaulį; komunikavimo kompetencija - klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti išreiškiant save ir bendraujant su kitais;meninė kompetencija - įsivaizduoti, pajausti, kurti, grožėtis.
    Šis požiūris yra palankus Valdorfo pedagogikai, kaip ir tai, kad svarbu yra nenusižengti svarbiausiai priešmokyklinio ugdymo nuostatai - neatimti iš vaikų vienerių vaikystės metų, nepaversti jų mokykliniais metais. Nes priešmokyklinio amžiaus vaiko pagrindine veikla išlieka žaidimas, įvairi praktinė veikla ir svarbu rasti tinkamą žaidimo ir tikslingos veiklos santykį.
    Valdorfo darželyje vyresniųjų vaikų veikla glaudžiai siejasi su visos vaikų grupės veikla, paklūsta įprastam grupės gyvenimo ritmui. Tačiau priešmokyklinio amžiaus vaikams Valdorfo grupėse skiriamas išskirtinis dėmesys. Yra manoma, kad vaiko brandinimas neapsiriboja paskutiniais metais darželyje, tačiau paskutiniai metai išskirtinai svarbūs.
    Laisvas, natūralus vaiko vystymasis, Valdorfo darželyje yra paremiamas suaugusiojo pavyzdžio-pamėgdžiojimo principu. Ikimokyklinuką veikia ne aiškinimai, pamokymai, o tai ką suaugę daro jam matant, kaip jie elgiasi, kaip kalba, kokius darbus dirba, ar visa savo esybe atsidavę tam užsiėmimui kurį tuo metu atlieka... Pamėgdžioti yra vaiko vidinis poreikis, taip vaikas pilnavertiškai įsijungia į gyvenimą. Būtina sąlyga Valdorfo grupėje, kad vaikai turėtų ką prasmingai pamėgdžioti. Darbai, kuriuos dirbame namie yra atliekami ir darželyje. Svarbu, kad darželis būtų artimas namų aplinkai. Svarbu pedagogo asmenybė, kad jis būtų vertas pamėgdžiojimo. Vaikas darželyje mokomas netiesiogiai, o per suaugusiojo pavyzdį ir taip įgyja pagrindinių įgūdžių, kurie vėliau jam padės siekti žinių ir gebėjimų. Tad Valdorfo grupėje yra įprasta, kad vaikai dirba įvairius namų ruošos, rankų darbus, pvz., plauna indus, audžia, neria, grėbia lapus, padeda prižiūrėti daržą ir pan.
    Valdorfo grupėje yra siekiama puoselėti vaiko individualybę, vidinio pasaulio nepriklausomybę, saviraišką. Žmogus gyvenantis visuomenėje turi būti laisvas. Laisvės principas reiškiasi ir baimės nejautimu. Darželyje tai laisvė veikti, pedagogo pagarba. Pasitikėdami mes suteikiame vaikui galimybę tobulėti. Grupėje vaikas turi jaustis saugus ir mylimas. Vienas svarbiausių dalykų pirmąjame vaiko gyvenimo septynmetyje yra tai, kad vaikas įsitikintų - "pasaulis yra geras". Iš šio įsitikinimo formuojasi pozityvi socialiai, kūrybiška,iniciatyvi, norinti veikti asmenybė. Tai ir būtinybė norint, kad vaikas normaliai vystytųsi, bręstų. Yra daugybė būdų kaip parodyti vaikui dėmesį, kad jis yra svarbus, mylimas. Pvz., Valdorfo grupėms yra įprastas pasisveikinimo ritualas, kai kiekvieną rytą pedagogas paduoda ranką atėjusiam į grupę vaikui ir pažvelgia jam į akis - jose galima įžvelgti kaip vaikas jaučiasi... Arba ir tai, kad kiekvieną rytą, visiems susirinkus į ratą yra pasisveikinama ir prisimenami neatėję į darželį draugai... ir pan.
    Valdorfo darželyje daug dėmesio skiriama meninei vaikų veiklai. Bendrasis principas, būdingas Valdorfo pedagogikai visais amžiaus tarpsniais ( ne tik ikimokykliniu laikotarpiu ), yra vaikų kūrybinės fantazijos ugdymas. Šį principą konkretina ugdymo metodikos taisyklė ( aktuali būtent ikimokykliniu laikotarpiu ) - iš pradžių meninis pradas, jo pagrindu - intelektualinis. Kitaip sakant, "Valdorfo pedagogikoje meninė veikla yra svarbi, tai priemonė, kurios pagalba vaikuose ugdomos savybės padedančios asmenybei tapti laisva, kūrybinga ir rasti adekvatų santykį su dinamiška šiuolaikinio pasaulio aplinka" ( B. Bitinas ). Vaikai darželyje piešia, lieja akvarele, lipdo iš molio, vaško, vaidina...
Pir    masis vaiko gyvenimo septynmetis yra fizinio kūno formavimosi laikas. Gebėjimas judėti turi lemiamos reikšmės kalbos ir pažintinių gebėjimų vystymuisi. Vaikai, kurie aktyviai juda, ruošiasi vis sudėtingesniam mąstymui. Todėl Valdorfo darželyje daug įvairios, judrios veiklos: tai grupės tvarkymas, darbai darže, sode, rato, pirštų žaidimai, žygiai, siuvimas ir pan. O smulkiosios motorikos išlavėjimui - ypatingas dėmesys. Mokslininkai teigia,kad rankų smulkiosios motorikos lavinimas didina galvos smegenų žievės aktyvumą, todėl gerėja kalbėjimas, klausa, rėga, dėmesys. Valdorfo grupėse priešmokyklinio amžiaus vaikų smulkioji motorika lavinama nuolat, kryptingai, tuo būdu išmokstama susikaupti, išlaikyti dėmesį, parengiama vaiko ranka rašymui, skatinama kalba.
    Dabarties problema yra tai, kad vaiką supantis pasaulis praranda paprastą natūralumą. Vaikai darželyje turėtų pažinti ir patirti savo pojūčiais realų pasaulį, sužinoti papraščiausius gamtos dėsnius patirdami atradimo džiaugsmą. Valdorfo grupių aplinką stengiamasi kurti iš natūralių medžiagų, o vaiko gyvenimą statyti ant ritmų ir tvarkos pagrindo, nes visas gyvenimas - tai ritmo ir gyvybinių procesų sąveikos harmonija. Kiekviena Valdorfo grupė turi savitą, nusistovėjusį gyvenimo ritmą - dienos, savaitės, metų ritmą. Nuolatinis ritmiško gyvenimo palaikymas vaikui sąlygoja saugumo, gyvenimo pusiausvyros pojūtį, yra prielaida valios ugdymui.
    O pažintinės kompetencijos lavinimas Valdorfo darželyje integruojamas į praktinius ir meninius ugdymo būdus, išlaikant vaiko psichikai reikalingą vientisumą. Pavyzdžiui, matematinių įgūdžių ir matematinės kalbos vartojimas gali vykti prie stalo, kur gaminamas maistas. Tada matematinės sąvokos (sudėtis, atimtis, daugiau, mažiau, svoris, tūris, kiekis, forma ) yra suvokiamos praktišku būdu, kaip kasdienio gyvenimo dalis. Vaikai su tuo savaime susiduria, kai reikia padalinti pyragą į dvidešimt dalių ar pripilti pusę stiklinės miltų. Išgyvendami mokymosi praktiškumą, tinkamumą gyvenimui, vaikai ugdosi pozityvų požiūrį į mokymosi prasmingumą.
    Tokio pobūdžio pažintinės kompetencijos lavinimas yra glaudžiai susijęs su kitų vaikui reikalingų kompetencijų įgijimu - socialiniu, sveikatos saugojimo, komunikavimo bei meniniu kontekstu.
    Žinome, kad mąstymas ir kalba glaudžiai tarpusavyje susiję. Dainos, eilėraščiai, pirštų žaidimai, pokalbiai, įvairios istorijos,kasdieniai savo išgyvenimų pasakojimai, skaitymas, sekamos pasakos - visa tai Valdorfo darželyje itin svarbu ir kloja pamatus vaikų gebėjimui skaityti, plėtoja komunikavimo kompetenciją.
    Vaikams reikia bendruomenės, kurioje jie išmoktų socialinio gyvenimo taisyklių. Valdorfo darželis yra tokio gyvenimo erdvė: vaikai mokosi pažinti tvarką, dienos ir savaitės ritmą, sužino, kad yra užduočių ir taisyklių kiekvienam ir grupei ( tai padengti stalą, palaistyti gėles ). Grupėje esantys skirtingo amžiaus vaikai mokosi padėti vienas kitam, spręsti kylančius ginčus, o vaidindami įvairias situacijas ( mama, tėtis, vaikas, parduotuvė, žvejyba ir t.t. ) susitapatina su įvairiomis užduotimis.
    Laisvas žaidimas vaiko gyvenime ir priešmokykliniais metais yra pagrindinis vaiko darbas. Per žaidimą ir kūrybą atsiskleidžia ir plėtojasi visos šešiamečio galios: jis planuoja, mąsto, vystosi valia, fantazijos jėga, suvokimas. O pedagogas turi padaryti aplinką palankią krautis kūno, sielos, dvasios ir socialinį "aruodą", kad vėliau vaikas galėtų sėkmingai mokytis mokykloje.
    Grupėse priešmokyklinio amžiaus vaikų aplinka yra praturtinama priemonėmis, skirtomis vyresniems vaikams - tai ir įvairūs sudėtingesni žaidimai, knygos, enciklopedijos, kiekvienas priešmokyklinukas įsigyja dėžę savo priemonėms - tai išskirtinis niuansas, pastiprinantis vaiko suvokimą, kad jis "pagaliau yra didelis" ir gali, sugeba prižiūri savo daiktus.
    Priešmokyklinio ugdymo Valdorfo darželyje praktinis įgyvendinimasPriešmokyklinio ugdymo Valdorfo darželyje praktinis įgyvendinimas remiasi veiklos planavimu mišraus amžiaus vaikų grupei Valdorfo pedagogikos metodo kontekste ( tai savita veiklos plėtotė dienos, savaitės, metų ritme ), išskiriant priešmokyklinio amžiaus vaikų grupės poreikius.
    Priešmokykliniu laikotarpiu yra svarbus individualizuotas požiūris į vaiko vystymąsi ir kompetencijų lygį. Kiekvieno vaiko raida, priešmokyklinė branda yra stebimi, pasiekimai vertinami mokslo metų pradžioje ir pabaigoje. Bendradarbiaujant su vaikų tėvais, kurie taip pat įvertina savo vaiko gebėjimus bei patirtį visų penkių kompetencijų srityse, yra parengiamas individualus kiekvienam vaikui esamo kompetencjų lygio aprašas ir numatomi ugdymo tikslai. Tai yra - kokius pagrindinius įgūdžius ir gebėjimus reiktų padėti vaikui įgyti iki jam pradedant lankyti mokyklą. Taip pat grupėje numatomas perspektyvinis priešmokyklinukų veiklos planas mokslo metams. Jis apibendrina pirmąjį grupės priešmokyklinukų kompetecijos įvertinimą. Numatomos sritys, kuriuose reikia didesnės paramos , t.y. prioritetinės ugdytinos kompetencijos, tačiau nepamirštama, kad reikia plėtoti toliau ir tas kompetencijas, kuriuose vaikų gebėjimai sąlyginai geri.
    Esant poreikiui, vienas iš ugdomosios veiklos būdų, orientuotų į priešmokyklinukus, yra diferencijuota veikla su įstaigos specialistais, t.y. vyksta užsiemimai skirti tik priešmokyklinio amžiaus vaikams: muzikos, keramikos, logopedės, staliaus darbų . Vyksta komandinis priešmokyklinio ugdymo pedagogų ir darželio specialistų darbas su priešmokyklinio amžiaus vaikais.
    Pagrindinis, išskirtinis ugdomosios veiklos būdas Kauno l/d "Šaltinėlis" su priešmokyklinio amžiaus vaikais yra projektinė veikla. Projektinė veikla organizuojama remiantis Valdorfo pedagogikos metodo aspektais ir ja siekiama paremti mažiau išlavėjusias vaikų kompetencijas bei plėtoti tas sritis, kuriuose vaikų gebėjimai geri, kurios teikia džiaugsmo, įtvirtina pasitikėjimą savimi.
    Metų eigoje, atsižvelgiant į Valdorfo grupės metų ritmą ( t.y. šventes, darbų ritmą), yra įgyvendinami įvairūs vaikų projektai. Tai ir meniniai projektai, skirti integruotai ugdyti priešmokyklinukų kompetencijas, pvz., "Žibintas", vykstantis žibintų šventės laikotarpiu, kai vyresnieji vaikai pasigamina žibintus šventei... ar ilgalaikės veiklos projektas, baigiamasis darbas "Namelis". Įvairūs meniniai vaidybiniai projektai yra skirti komunikavimo, socialinės ir meninės kompetencijos stiprinimui. Tai vaidyba su stalo lėlėmis, marionetėmis, kalėdinis vaidinimas, išleistuvių šventės vaidinimas. Priešmokyklinio amžiaus vaikai kuria savo knygeles, vyksta į išvykas bei dalyvauja bendruose projektuose su tėvais ir pedagogais. Tai talkos, išvykos į tėvų darbovietes, bendri advento vakarai, mugė ir kt.
    Tradiciškai Valdorfo grupėse priešmokyklinio amžiaus vaikai antrame metų pusmetyje pradeda ruošti savo "išleistuvinį projektą". Dažniausiai - tai sudėtingesni, nei iki tol daiktai, žaislai, kuriuos vaikai kuria, kruopščiai ir nuosekliai daro savo rankomis darželyje diena iš dienos, ir tik per išleistuves jau užbaigtus darbus išsineša namo. Svarbu, kad tos užduotys vaikui būtų pakankamai sudėtingos, įdomios, teiktų džiaugsmo ir nebūtų per sunkios.
    Darželyje "Šaltinėlis", jau 5 metus gyvuoja tradicija, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai, kaip baigiamąjį projektą kuria "Namelį". Baigiamojo projekto "Namelis" tikslas - integruotai ugdyti priešmokyklinio amžiaus vaiko kompetencijas, paskatinant vaiko asmenybės kūrybiškumo, pasitikėjimo savimi skleidimąsi bei prielaidas smulkiosios motorikos išlavėjimui. Veiklos, kūrimo laikas : 3-4 mėn.
    Kaip kuriamas "Namelis"? Visų pirma pasiruošiamas karkasas iš medžio ripkelių ir nužievintų vytelių, tada sienos išpinamos įvairių spalvų siūlais ("žaidžiant įvairiais architektūriniais sprendimais"), pasiuvamas stogas, nuaudžiami kilimėliai, pasigaminami baldai, įvairios interjero detalės, namelis puošiamas, pasiuvami gyventojai, pasodinami ir auginami augalai ir pan. Užbaigus ilgai kurtą kūrinį, jį galima pristatyti parodoje.

• Taip kūrybiniame procese ugdomas vaiko aktyvumas, vaizduotė, meninė, estetinė pajauta.
• Vaiko pažinimo kompetencija plėtojama įvairių rankų darbų išmokimu ( audimas, siuvimas, nėrimas ir kt. ) bei kūrybinio - probleminio mąstymo pradmenimis.
• Įvairių rankų darbų pagalba ( audžiant, siuvant, veliant vilną, neriant, lipdant iš molio, vaško, drožinėjant iš medžio...) nuosekliai lavėja vaikų smulkioji motorika bei puoselėjamas pojūčių jautrumas ( naudojamos tik natūralios medžiagos ).
• Plėtojama socialinė kompetencija, emocinė patirtis, nes kūrybinio proceso metu bendraujama ir bendradarbiaujama.
• Paskatinamas vaiko pasitikėjimas savimi ir savo gebėjimais, nes tai galimybė patirti džiaugsmą, pasididžiavimą - kaip savo kūrybinės veiklos ir nuoseklių pastangų rezultatą.
• Tai kantrumo ir gebėjimo susikaupti patirtis

Atsisiųsti straipsnį